Pasak Baltic News Service, Lietuvoje grūdų kainos gegužės pradžioje svyravo, o labiausiai brango kvietrugiai.Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina gegužės pirmąją savaitę, palyginti su pirmąja balandžio savaite, padidėjo 13,6 proc. iki 761,7 lito už toną.

Jų vidutinė supirkimo kaina Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse, supirkus didelį kiekį aukšta kaina, šių metų gegužės pirmąją savaitę (18 savaitę (04 29–05 05), lyginant su kaina, buvusia balandžio pradžioje (14 savaitę (04 01–07), išaugo 39,1 proc. (iki 1 189,2 Lt/t).

2013 m. balandžio mėnesį vidutinė natūralaus (4,22 proc. riebumo ir 3,16 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 998,9 Lt/t. Per mėnesį (balandį, palyginti su 2013 m. kovo mėn.) vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 5,1 proc. (nuo 1 052,3 Lt/t iki 998,9 Lt/t). Natūralaus pieno supirkimo kainos mažėjimą daugiau lėmė sumažėjęs superkamo pieno riebumas ir baltymingumas, nes bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina balandžio mėnesį, palyginti su 2013 m. kovu, sumažėjo tik 2,1 proc.

2013 m. I ketvirtį, lyginant su 2012 m. atitinkamu laikotarpiu, Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse sviesto, kurio riebumas 80–85 proc. (PGPK kodas 10.51.30.30.00), gamyba sumažėjo 13,2 proc. ir sudarė 2 711,21 t. Analizuojamu laikotarpiu šis gaminys nebuvo itin paklausus Lietuvos bei kitų ES šalių rinkose, tačiau trečiųjų šalių rinkose pardavimai buvo sėkmingi.

Apskaičiuota, kad pasaulinė trąšų paklausa 2011– 2012 m. padidėjo 2,4 proc. ir sudarė 176,8 mln. t veikliosios medžiagos. Tai atsispindėjo ir 2011 m. padidėjusiose daugumos žemės ūkio produktų kainose. Azotinių trąšų paklausa minėtu laikotarpiu išaugo 3 proc. Indijoje ir Kinijoje sumažėjus suvartojimui, fosforo poreikis augo gerokai mažiau – 1,2 proc. Tačiau kalio trąšų poreikis augo gana sparčiai – 2,1 proc. Trąšų paklausa išaugo visuose regionuose, išskyrus Vakarų ir Pietų Aziją bei Vakarų ir Centrinę Europą.

Karbamido kainos 2013 m. sausio mėn. dėl padidėjusios paklausos ir nepakankamos pasiūlos truputį ūgtelėjo.

2012 m. pasižymėjo nepaprastai dideliu rinkos aktyvumu, o per metus perleidžiamas privačios žemės ūkio paskirties plotas išaugo net 27,6 proc., beveik pasiekdamas 2006–2007 m. aukštumas. Tačiau žemės pardavimo ir nuomos kainas šis aktyvumo šuolis palietė gerokai mažiau, galbūt dėl to, kad jos smarkiai išaugo dar 2011 m. – pardavimo kainos 28,6 proc., nuomos kainos – 24,7 proc.

Pareiškėjai, pateikę paraiškas dėl melioracijos griovių tvarkymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, įsipareigoja 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą.
Tai reiškia, kad įvykdę įsipareigojimus pagal minėtą priemonę, pareiškėjai turi toliau tęsti melioracijos griovių tvarkymo veiklą pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Airijos pirmininkavimui ES Tarybai einant į pabaigą, intensyvėja ir diskusijos dėl galutinių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) bei Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformų nuostatų.

Vyriausybė, kurdama veiklos programą, didelį dėmesį skyrė svarbiausioms šio laikmečio socialinėms problemoms ir jų sprendimo būdams. Emigracija, didelė bedarbystė kaimo vietovėse ir didelis jaunimo nedarbas – tai pačios opiausios problemos, kurias padėtų spręsti efektyvesnis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonių lėšų paskirstymas.

Nuo šių metų balandžio 1 d. sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti asmenys galės būti įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus.
Įsigaliojus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymui ,fiziniai asmenys pagal paslaugų kvitus galės teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai ir išvardintos Vyriausybės patvirtintame Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąraše.

Didesnių nei 500 hektarų žemės sklypų savininkų suvaržymas valstybei atneš daugiau žalos nei naudos. Tokią nuomonę išsakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) agroreikalų komitetas. Būtent stambiųjų žemės ūkio bendrovių ar ūkininkų veiklos apribojimus nori įteisinti Vyriausybės numatomi priimti normatyviniai dokumentai.
„Situacija tapo tragikomiška. Vyriausybei nesugebėjus pažaboti spekuliacijos žeme, dabar norima kirsti per patį našiausią žemės ūkio sektoriaus subjektą – bendroves ir stambius ūkininkus, valdančius 500 ha ir didesnius sklypus“, - teigia LVDK agroreikalų komiteto pirmininkas Marius Žutautas.