Nuo gegužės 13 d. paraiškas galima teikti pagal KPP pirmosios krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemones:
-    „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ (veiklos sritys – „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ ir „Žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida (projektiniai pasiūlymai);
-    „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“;
-    „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (antroji veiklos sritis);
-    „Miškų ekonominės vertės didinimas“;
-    „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (pirmoji veiklos sritis);
-    „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.

Airijos pirmininkavimui ES Tarybai einant į pabaigą, intensyvėja ir diskusijos dėl galutinių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) bei Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformų nuostatų.

Vyriausybė, kurdama veiklos programą, didelį dėmesį skyrė svarbiausioms šio laikmečio socialinėms problemoms ir jų sprendimo būdams. Emigracija, didelė bedarbystė kaimo vietovėse ir didelis jaunimo nedarbas – tai pačios opiausios problemos, kurias padėtų spręsti efektyvesnis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonių lėšų paskirstymas.

ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – viena iš kertinių daugiametės finansinės perspektyvos sričių. Naujajam finansiniam laikotarpiui būdingi ženklūs BŽŪP pakitimai, lyginant su ankstesniais finansiniais laikotarpiais.

Daugelis žemės ūkio produktų gamintojų stengiasi, kad jie atitiktų aukščiausius standartus ir patiktų vartotojams. Produktai, atitinkantys specifikacijose nustatytus reikalavimus, ženklinami išskirtinės kokybės ženklu „Kokybė“, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ ūkininkams, prekiaujantiems šiuo ženklu pažymėta produkcija, kompensuojamos patirtos išlaidos.

Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna kovo 28 d. pasirašė įsakymą Nr. 3D-232, pagal kurį balandžio mėnesį žemdirbiams bus išmokėtos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI). Patvirtinta galutinė 106 mln. Lt suma PNTI už 2012 m.

Paramos gavėjai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones sėkmingai įsisavina jiems skirtas paramos lėšas. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis šių metų kovo viduryje iš KPP skirtų beveik 7,9 mlrd. litų jau išmokėta beveik 5,47 mlrd., o tai sudaro 69 proc. programai įgyvendinti skirtos sumos.

Kovo 27 d. Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra skelbia kvietimą teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Naujos galimybės“. Šiuo kvietimu planuojama paskirstyti 13 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.

Kovo 18-19 d. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos metu Briuselyje ES valstybės narės tarėsi dėl keturių esminių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos reglamentų (tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, horizontalių nuostatų ir bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo) principų.

Europos Parlamentas (EP), plenarinio posėdžio metu priėmė rezoliuciją, kuria nepritarė Europos Vadovų Tarybos patvirtintam siūlymui dėl 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos. Už rezoliuciją balsavo 506 euro parlamentarai, prieš buvo 161, susilaikė 23.

Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Ūkio ministerijos siūlymui perskirstyti per 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos nepanaudotas lėšas. Papildomos ES fondų lėšos bus skiriamos priemonėms, kurios sulaukė didesnio verslo susidomėjimo, akcentuojant šalies regionų plėtrą.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas praėjusiais metais suteikė garantijų už 79 mln. Lt. Tai leido ūkio subjektams iš kredito įstaigų pasiskolinti daugiau nei 135 mln. Lt. Didžiausia dalis garantijų – 36 proc. viso garantijų portfelio – teko alternatyviems verslams kaimo vietovėse kurti ir plėtoti.

Ekologinius ūkius, ypač tuos, kurie imasi gamybos, ketinama skatinti ir nuo 2014-ųjų, prasiėjus naujam ES paramos periodui. Lietuvos ūkininkai taip pat puoselėja viltį dėl geresnės tokių ūkių ateities.

Praėjusių metų lapkritį, Europos Sąjunga patvirtino paskutinę klimato ir energetikos politikos iki 2020 m. „Energetikos efektyvumo direktyvą“, kuri nustatė naujus standartus energetikos sektoriuje. Šia direktyva energetikos kompanijos įpareigojamos kasmet iki 2020 m. mažinti galutinių klientų energijos suvartojimą nustatytu 1,5 proc. kasmet.

Energetikos ministerija, anksčiau šiais metais ėmusi stabdyti saulės elektrinių plėtrą, siūlys mažinti ir kitos atsinaujinančios energetikos subsidijavimą per padidintus tarifus.

Vasario 7–8 d. vykusios Europos Vadovų Tarybos metu buvo sutarta dėl 2014–2020 daugiametės finansinės programos. Priimtiems pasiūlymams dar turi pritarti Europos Parlamentas, kuris šiuo klausimu balsuos šių metų kovo – balandžio mėn.

Remiantis šių metų vasario 11 d. duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra jau yra išmokėjusi beveik 799 mln. litų tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Tai sudaro 72 proc. visos 2012 m. paraiškoms skirtos sumos.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam  nutarimo „Dėl 2012 metų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų“ projektui  žemės ūkio veiklos subjektams už 2012 m. skirti  papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną, gyvulius ir pasėlius.

2007-2013 metams priemonei „Naujos galimybės“ buvo skirta 94,5 mln. litų, paskirstyta  - 89 mln. litų (30 mln. litų dar bus išmokėta šiais metais). Ūkio ministerija dar neapsisprendė ar bus skelbiamas paskutinis kvietimas dėl likusių 5 mln. litų.

Lietuvoje jau 2 metus sėkmingai veikia plati veiksmų programa superkamo žaliavinio pieno kokybei gerinti. 2012 metų pabaigoje, lyginant su 2011 m., bendra superkamo žaliavinio pieno sauga ir kokybė pagerėjo daugiau nei 20%.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. žemės ūkio (augalininkystė, gyvulininkystė ir susijusios paslaugos bei neatskiriama ne žemės ūkio nepagrindinė veikla) pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 3,4 mlrd. litų arba 10,9 procento daugiau nei 2011 m. Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius.

Europos Komisija skyrė daugiau kaip 1,2 milijardo eurų 23 labai novatoriškiems parodomiesiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams.

Š. m. gruodžio 5 d. konferencijoje „Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika – galimybės ir pavojai“ žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius skaitė pranešimą tema „Bendrosios žemės ūkio politikos įtaka Lietuvos rinkai“. BŽŪP yra vienas svarbiausių ES ekonominių ir politinių instrumentų, taikomų jau 50 metų.

Šių metų lapkričio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl vienkartinės išmokos už plotus 2012 m. mokėjimo“ nustatyta mokėtina pagrindinė išmoka už šiais metais deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui dėl Bendrijos biudžeto iškilo grėsmė patekti į aklavietę dar prieš jam prasidedant, kai lyderiai pradėjo derybas dėl trilijonų eurų vertės planų, supriešinusių 27 šalių bloką, tebekrečiamą krizės.

Šių metų spalio mėn. Vyriausybėje buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos pozicija dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2013 m.

Pieno gamintojams pirmiesiems pervedamos tiesioginės išmokos už 2012 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, nes Vyriausybė žadėtoms išmokoms už pieną lėšų taip ir nerado.

Po ilgų derybų ir diskusijų ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai pasiekė dalinį bendrą požiūrį dėl 2014-2020 metų finansinio instrumento žuvininkystės sektoriuje. Vadinamasis Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondas pakeis dabartinį Europos žuvininkystės fondą, taikomą 2007-2013 metų laikotarpiu.

Žemė daugumai lietuvių jau nuo seniausių laikų buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas. Žemės valdymas, visais laikais buvęs svarbus, ne mažiau aktualus ir šiandien, o žmonijos evoliucijos procese keičiasi žemės naudojimo tikslai ir pobūdis.

Pagal priemonę „Invest LT-2“ įmonės, investuojančios į gamybos plėtrą arba naujo verslo pradžią, gali tikėtis iki 40 proc. projekto finansavimo iš ES struktūrinių fondų.

Siekdama paskatinti mėsinių galvijų ir mėsinių avių auginimą Lietuvoje ir sustabdyti masinį veršelių, nepasiekusių optimalios realizacinės masės (6–8 mėn.), išvežimą, perskirstydama 2011–2013 metų tiesiogines išmokas Žemės ūkio ministerija parengė ir 2011 metais su Europos Komisija suderino specialiąją paramos schemą 2011–2013 metams.

Šiandien Žemės ūkio ministerija pradeda mokėti avansines išmokas ūkininkams už pasėlius.

Prancūzijos ir Vokietijos žemės ūkio ministrai, spalio mėn. susitikę Berlyne, sutarė išlaikyti dabartinį ES Bendrosios žemės ūkio politikos biudžetą ir pabrėžė tiesioginių išmokų lygio suartėjimo skirtingose ES šalyse svarbą.

Lietuvoje vidutinė superkamo pieno kaina rugpjūtį buvo 766,5 lito už toną, palyginus su liepa - pakilo 1 proc., o palyginus su 2011 m. rugpjūčiu - 15,4 procento. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų rugpjūtį supirkta 145,56 tūkst. tonų natūralaus pieno, tai 0,4 proc. daugiau nei 2011 m. rugpjūtį. Tuo tarpu 2012 m. sausį-rugpjūtį supirkta 911 tūkst. tonų natūralaus pieno - 5,6 proc. daugiau nei per 2011 m. aštuonis mėnesius.

Daugiau kaip 90 % Europos Sąjungos ES piliečių, rinkdamiesi maisto produktus, daugiausia dėmesio skiria jų kokybei ir kainai, daugiau kaip 71 % yra svarbi maisto produktų kilmės šalis, o 41 % apklaustųjų - renkantis maisto produktus, labai svarbus žinomas prekinis ženklas. Tokios išvados paskelbtos naujausioje „Eurobarometro” atliktoje apklausoje.

Žemės ūkio ministerija nusprendė mokant tiesioginių išmokų avansus už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, prioritetus teikti pieno gamintojams. Numatomas avansų dydis – 200 Lt/ha. Mokėjimai bus pradėti mokėti nuo spalio 16 d.

Mūsų žemdirbiams siūlomos būsimos tiesioginės išmokos – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, jos gali dar sumažėti. Deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotai kasmet auga, o būsimų tiesioginių išmokų suma apskaičiuota remiantis 2009-ųjų deklaravimo duomenimis.

Lankantis skirtinguose šalies regionuose akivaizdžiai matyti, kiek daug nuveikė vietos bendruomenės. Bendruomenių pastatuose kuriasi kirpyklos, siuvyklos, kepyklos, nedidelės maisto produktų perdirbimo įmonės, socialinių paslaugų centrai.

Ekologinio ūkininkavimo esmė – sintetinių, greitai išsiplaunančių trąšų ir cheminių medžiagų pakeitimas organinėmis medžiagomis ar mechaninėmis agropriemonėmis. Cheminių medžiagų apribojimai skatina intensyvesnius negu tradicinėje žemdirbystėje gyvybinius procesus, aktyvesnę mikrofloros ir mikrofaunos veiklą dirvožemyje.

ES skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) itin svarbi saugos užtikrinimo visoje maisto tiekimo nuo ūkio iki stalo grandinėje sistema, padeda nustatyti su maisto sauga susijusį pavojų ir imtis skubaus atsako.

2012 m. liepos 1 dieną baigėsi Europos Komisijos suteikta galimybė parduoti supakuotas ekologiškas prekes su senu ženklinimu. Nuo šios datos visi Europos Sąjungoje (ES) pagaminti ir supakuoti maisto produktai turės būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu.

Birželio 29 d. baigėsi paraiškų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ pirmasis rinkimo etapas.

Lietuvoje pradedama įgyvendinti Žaliosios pramonės inovacijų programa, kurios tikslas – skatinti žaliųjų technologijų kūrimą ir diegimą. Programai įgyvendinti Norvegija skyrė 27,6 mln. Lt finansavimą, Lietuva 15 proc. prisidės nacionalinio biudžeto lėšomis.

XV-osios Friends of Countryside organizacijos (Kaimo draugų organizacija) (FCS) generalinės asamblėjos metu surengtoje konferencijoje „Naujosios valstybės narės. Žemės savininkai: praeitis–dabartis–ateitis“ žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir viceministras Mindaugas Kuklierius išsamiai pristatė Lietuvos poziciją dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP).

Gegužės mėnesį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog šalis turi mažinti energetinę priklausomybę nuo vienos šalies bei tiekėjo (bendrovė „Sprinter tyrimai“).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kontrolės departamento specialistai kasmet vykdo ūkių patikras, kurių metu įsitikinama, ar paramą gaunantys ūkininkai įgyvendina visus prisiimtus įsipareigojimus. Ūkiai patikroms atrenkami atsitiktinai ir pagal rizikos grupes.

Kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai kviečiami nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. teikti paraiškas nacionalinei paramai gauti. Valstybės pagalba bus skiriama paslaugų išlaidoms, susijusioms su pirmine gamyba ir prekiniu paruošimu, taip pat nereikšminga (de minimis) pagalba paslaugų išlaidoms, susijusioms su žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimu.

Briuselyje vykusios tarptautinės konferencijos „Vietinis žemės ūkis ir trumpos maisto tiekimo grandinės“ metu pradėta diskutuoti apie būtinybę remti smulkų ir vidutinį ūkį, tiesioginį žemės ūkio produkcijos pardavimą vartotojams.

Apskritojoj stalo diskusijoje „ES kaimo plėtros politika po 2013 m. ir Lietuvos siekiai šioje srityje“, surengtoje Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų bei Ministro Pirmininko tarnybos, buvo pateikta kaimo plėtros politikos vizija po 2013 m., pasiūlymai dėl Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių.

Didėjant ekologinių produktų paklausai Europoje skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Tuo metu Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos.

Aplinkosaugininkai Europos valstybes ragina vykdyti įsipareigojimus pagal ES įstatymus ir bent per pusę sumažinti jūros teršimą atliekomis. ES valstybės narės iki liepos mėn. turi pranešti, kokių priemonių imsis, siekdamos sumažinti plastikų ir kitų atliekų kiekį, kaip to reikalauja ketverių metų senumo Jūrų strategijos pagrindų direktyva.

Parlamentas primena Biologinės įvairovės konvencijos reikalavimą iki 2020 m. atkurti 15 proc. nualintų ekosistemų ir siūlo nustatyti gerokai ryžtingesnį tikslą, atsižvelgiant į šalių gamtines sąlygas.

Kaip rodo Europos Komisijos atliktas (2011 m. lapkričio mėn.) Eurobarometro tyrimas, 40 proc. Lietuvos piliečių mano, kad pagrindinis ES strategijos energetikos srityje prioritetas turėtų būti atsinaujinančiųjų energetikos šaltinių skatinimas.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema" parama šiemet bus teikiama vaisių ir uogų augintojams, diegiantiems savo ūkiuose aplinką tausojančias auginimo sistemas.

Kovo 19 d. patvirtintos Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2012–2013 m. taisyklės, kuriose reglamentuota tiesioginių išmokų skyrimo tvarka, orientaciniai išmokų dydžiai ir reikalavimai mėsinių gyvulių augintojams.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pastaraisiais mėnesiais žymiai išplėtė bendradarbiavimo su kredito įstaigomis ratą – kreditų garantijos už žemdirbių, kaimo verslininkų bei žemės ūkio produktų perdirbėjų imamus kreditus jau teikiamos 78 kredito įstaigoms.

Biodujų jėgaines statančios įmonės gaus mažiau ES paramos, nei buvo tikėtasi. Ūkio ministerija žada koreguoti finansavimo sąlygas lėšoms gauti, kadangi pastarosios buvo palankesnės biodujų, o ne biokuro (pavyzdžiui, medienos) projektams.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje gausu komentarų apie Europos Komisijos reikalavimą, kad kai kurios ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, Latvija, Estija, grąžintų „iššvaistytas“ ES žemės ūkio paramos lėšas – iš viso 115,2 mln. eurų. Lietuva dėl „Bendrijos direktyvų nesilaikymo arba prasto administravimo“ ...

Vasario 10 d. žemės ūkio ministro įsakymu papildomai skirta beveik 20 mln. Lt pareiškėjams, kurių projektai atitiks tinkamumo gauti paramą kriterijus pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

Š.m. vasario 1 d. įsigaliojo naujos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės.

Atsinaujinančios energetikos sektoriaus atstovai jau kurį laiką yra nepatenkinti valdžios neveiklumu atsinaujinančios energetikos vystymosi klausimu.

Sausio 19 d. Berlyne buvo atidaryta tarptautinė žemės ūkio, maisto pramonės ir sodininkystės paroda “Žalioji savaitė 2012”, kurioje dalyvavo Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai.

Sausio 20 d. pieno gamintojams pradėtos mokėti 2011 metų atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už pieną. Išmokos dydis – 70 Lt už atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) parduoto pieno toną. Apie 92 mln. litų turėtų pasiekti pieno gamintojus.

2011 metais Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – Fondas) už kredito įstaigų žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 203,9 mln. Lt kreditų suteikė 503 garantijas už 124,8 mln.

Europos Komisija paskelbė pasiūlymą riboti visuotinį žemės paskirties keitimą, pagal kurį žemė skiriama biokuro gamybai, ir mažinti ES naudojamo biokuro poveikį klimato kaitai. Naudojamų maistinės kilmės biodegalų kiekis bus ribojamas iki 5 proc., nors Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje nustatytas 10 proc. atsinaujinančiosios energijos rodiklis.

Energetikos ministerija jau parengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas (siūloma sustabdyti mažos galios elektrinių iki 30 kW plėtrą), kurios turėtų pristabdyti saulės energijos bumą. Šios pataisos bus svarstomos Vyriausybėje.

2007–2013 m. ES finansinė parama kaimo plėtrai Lietuvoje teikiama pagal Nacionalinę kaimo plėtros strategiją ir jai įgyvendinti parengtą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (toliau – Programa). Nuo Programos pradžios mūsų šalies ūkiui gerinti skirtos lėšos siekia 7 mlrd. 896 mln. Lt.

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. III ketvirčio pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 5.088,1 mln. Lt (iš jų 3.922,6 mln. Lt – ES lėšos, 64 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per III ketvirtį – 227,9 mln. Lt (iš jų 173,2 mln. Lt – ES lėšos).

Miškų savininkai ar jų valdytojai iki gruodžio 16 d. galėjo teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės".

Iki lapkričio 30 d. buvo renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Parama skiriama kaimo gyventojams bei labai mažoms įmonėms verslui pradėti ar jį plėtoti.

Kaimo turizmo sodybos Lietuvoje modernėja ir jų veikla plečiasi, pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) parama. Pasibaigus paraiškų rinkimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, paaiškėjo  pareiškėjų didžiulis entuziazmas.

Pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) teikiama parama nevertingi sklypai gali virsti žaliuojančiais plotais ir būti naudingi ne tik ūkininkams, bet ir kraštui. Miškininkystės plėtra nebereikalinguose žemės plotuose svarbi gerinant ekologines krašto sąlygas, didinant šalies miškingumą. Miškų veisimas įvairina ir kaimo gyventojų veiklą.

Europos Sąjungos (ES) reglamentai bei Lietuvos teisės aktai nustato, kad dvigubas finansavimas įgyvendinant ES paramos projektus yra negalimas. Tai reiškia, kad tie patys projektai ES paramą gali gauti tik vieną kartą.

Susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu mūsų šalyje išties didelis. 2010 m. ekologiškai ūkininkaujantys deklaravo 95,5 tūkst. hektarų, o šiais metais jau viršijo 150 tūkst. hektarų. Vis dėlto tikrovėje pastebima, kad ne visuose deklaruotuose plotuose ūkininkaujama tikrai ekologiškai.

Nuo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – Programa) įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. I pusmečio pabaigos išmokėta 3 487,1 mln. Lt (iš jų 2 657,7 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 44 proc. visų Programai skirtų ES lėšų), pasirašyta paramos sutarčių 4 860,2 mln. Lt sumai. Iš jų 3 741,6 mln. Lt yra ES lėšos, o tai sudaro 61 proc. visam laikotarpiui skirtų ES lėšų.