Briuselyje vykusios tarptautinės konferencijos „Vietinis žemės ūkis ir trumpos maisto tiekimo grandinės“ metu pradėta diskutuoti apie būtinybę remti smulkų ir vidutinį ūkį, tiesioginį žemės ūkio produkcijos pardavimą vartotojams.

Apskritojoj stalo diskusijoje „ES kaimo plėtros politika po 2013 m. ir Lietuvos siekiai šioje srityje“, surengtoje Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų bei Ministro Pirmininko tarnybos, buvo pateikta kaimo plėtros politikos vizija po 2013 m., pasiūlymai dėl Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių.

Didėjant ekologinių produktų paklausai Europoje skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Tuo metu Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos.

Aplinkosaugininkai Europos valstybes ragina vykdyti įsipareigojimus pagal ES įstatymus ir bent per pusę sumažinti jūros teršimą atliekomis. ES valstybės narės iki liepos mėn. turi pranešti, kokių priemonių imsis, siekdamos sumažinti plastikų ir kitų atliekų kiekį, kaip to reikalauja ketverių metų senumo Jūrų strategijos pagrindų direktyva.

Parlamentas primena Biologinės įvairovės konvencijos reikalavimą iki 2020 m. atkurti 15 proc. nualintų ekosistemų ir siūlo nustatyti gerokai ryžtingesnį tikslą, atsižvelgiant į šalių gamtines sąlygas.

Kaip rodo Europos Komisijos atliktas (2011 m. lapkričio mėn.) Eurobarometro tyrimas, 40 proc. Lietuvos piliečių mano, kad pagrindinis ES strategijos energetikos srityje prioritetas turėtų būti atsinaujinančiųjų energetikos šaltinių skatinimas.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema" parama šiemet bus teikiama vaisių ir uogų augintojams, diegiantiems savo ūkiuose aplinką tausojančias auginimo sistemas.

Kovo 19 d. patvirtintos Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2012–2013 m. taisyklės, kuriose reglamentuota tiesioginių išmokų skyrimo tvarka, orientaciniai išmokų dydžiai ir reikalavimai mėsinių gyvulių augintojams.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pastaraisiais mėnesiais žymiai išplėtė bendradarbiavimo su kredito įstaigomis ratą – kreditų garantijos už žemdirbių, kaimo verslininkų bei žemės ūkio produktų perdirbėjų imamus kreditus jau teikiamos 78 kredito įstaigoms.

Biodujų jėgaines statančios įmonės gaus mažiau ES paramos, nei buvo tikėtasi. Ūkio ministerija žada koreguoti finansavimo sąlygas lėšoms gauti, kadangi pastarosios buvo palankesnės biodujų, o ne biokuro (pavyzdžiui, medienos) projektams.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje gausu komentarų apie Europos Komisijos reikalavimą, kad kai kurios ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, Latvija, Estija, grąžintų „iššvaistytas“ ES žemės ūkio paramos lėšas – iš viso 115,2 mln. eurų. Lietuva dėl „Bendrijos direktyvų nesilaikymo arba prasto administravimo“ ...

Vasario 10 d. žemės ūkio ministro įsakymu papildomai skirta beveik 20 mln. Lt pareiškėjams, kurių projektai atitiks tinkamumo gauti paramą kriterijus pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

Š.m. vasario 1 d. įsigaliojo naujos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės.

Atsinaujinančios energetikos sektoriaus atstovai jau kurį laiką yra nepatenkinti valdžios neveiklumu atsinaujinančios energetikos vystymosi klausimu.

Sausio 19 d. Berlyne buvo atidaryta tarptautinė žemės ūkio, maisto pramonės ir sodininkystės paroda “Žalioji savaitė 2012”, kurioje dalyvavo Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai.

Sausio 20 d. pieno gamintojams pradėtos mokėti 2011 metų atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už pieną. Išmokos dydis – 70 Lt už atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) parduoto pieno toną. Apie 92 mln. litų turėtų pasiekti pieno gamintojus.

2011 metais Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – Fondas) už kredito įstaigų žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 203,9 mln. Lt kreditų suteikė 503 garantijas už 124,8 mln.

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. III ketvirčio pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 5.088,1 mln. Lt (iš jų 3.922,6 mln. Lt – ES lėšos, 64 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per III ketvirtį – 227,9 mln. Lt (iš jų 173,2 mln. Lt – ES lėšos).

Miškų savininkai ar jų valdytojai iki gruodžio 16 d. galėjo teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės".

Iki lapkričio 30 d. buvo renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Parama skiriama kaimo gyventojams bei labai mažoms įmonėms verslui pradėti ar jį plėtoti.

Kaimo turizmo sodybos Lietuvoje modernėja ir jų veikla plečiasi, pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) parama. Pasibaigus paraiškų rinkimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, paaiškėjo  pareiškėjų didžiulis entuziazmas.

Pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) teikiama parama nevertingi sklypai gali virsti žaliuojančiais plotais ir būti naudingi ne tik ūkininkams, bet ir kraštui. Miškininkystės plėtra nebereikalinguose žemės plotuose svarbi gerinant ekologines krašto sąlygas, didinant šalies miškingumą. Miškų veisimas įvairina ir kaimo gyventojų veiklą.

Europos Sąjungos (ES) reglamentai bei Lietuvos teisės aktai nustato, kad dvigubas finansavimas įgyvendinant ES paramos projektus yra negalimas. Tai reiškia, kad tie patys projektai ES paramą gali gauti tik vieną kartą.

Susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu mūsų šalyje išties didelis. 2010 m. ekologiškai ūkininkaujantys deklaravo 95,5 tūkst. hektarų, o šiais metais jau viršijo 150 tūkst. hektarų. Vis dėlto tikrovėje pastebima, kad ne visuose deklaruotuose plotuose ūkininkaujama tikrai ekologiškai.

Nuo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – Programa) įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. I pusmečio pabaigos išmokėta 3 487,1 mln. Lt (iš jų 2 657,7 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 44 proc. visų Programai skirtų ES lėšų), pasirašyta paramos sutarčių 4 860,2 mln. Lt sumai. Iš jų 3 741,6 mln. Lt yra ES lėšos, o tai sudaro 61 proc. visam laikotarpiui skirtų ES lėšų.