Sausio 19 d. Berlyne buvo atidaryta tarptautinė žemės ūkio, maisto pramonės ir sodininkystės paroda “Žalioji savaitė 2012”, kurioje dalyvavo Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai.
Svarbiausias Lietuvos delegacijos tikslas šioje parodoje buvo dar kartą išsakyti savo nuomonę dėl planuojamo 2014-2020 m. Europos Sąjungos finansinio planavimo laikotarpio ir Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos.
Parodos metu pasirašyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrų ir nevyriausybinių žemės ūkio sektoriaus organizacijų deklaracija dėl lygios, teisingos ir sąžiningos Bendrosios žemės ūkio politikos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
Baltijos šalių atstovai pripažįsta BŽŪP, kaip vienos iš pagrindinių ES politikos krypčių svarbą, ir didelę jos reikšmę ne tik apsirūpinant maistu, bet užtikrinant tausojantį išteklių naudojimą bei saugojimą aplinkosaugos ir kaimo plėtros srityse. Tam kad susidoroti su naujais iššūkiais, būtina turėti naują, integralią ir harmonizuotą BŽŪP, kuri remtųsi solidarumu, sąžiningu traktavimu ir lygiomis konkurencijos sąlygomis.  
Deklaracijoje akcentuojama, kad visų trijų Baltijos valstybių ūkininkai jau nuo mūsų įstojimo į ES lyginant kitomis valstybėmis narėmis gauna žemiausio lygio tiesioginę paramą ES. Tai apriboja Baltijos šalių ūkininkus naudotis vienodomis galimybėmis Europos bendrijos rinkoje. Baltijos šalių ministrai ir nevyriausybinės organizacijos reikalauja, kad jau nuo pirmos kito Daugiamečio finansavimo laikotarpio dienos būtų ne tik toliau gerinamas žemės ūkio orientavimas į rinką, bet taip pat užtikrintos tikrai teisingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos visoje Bendrijos rinkoje ir taip sudarytos sąlygos ES ūkininkams geriau reaguoti į rinkos signalus.
Tolygus tiesioginių išmokų paskirstymas tarp valstybių narių turi būti užtikrintas taip, kad būtų išvengta didžiausių skirtumų tarp aukščiausio ir žemiausio išmokų lygių, nes nebuvo įmanoma priimti politinio sprendimo dėl bendrų ekonominių (pajamų užtikrinimo funkcija) ir aplinkosauginių (visuomeninių gėrybių teikimo užtikrinimas) kriterijų, kurie apibūdintų esamą situaciją.
Tiesioginių išmokų suma Baltijos šalims turi būti nustatyta pagal naują skaičiavimo būdą, kuris privalėtų būti taikomas jau nuo 2014 m. sausio 1 d. be jokio pereinamojo laikotarpio (pereinamais laikotarpis Baltijos šalims jau buvo taikomas nuo 2004 m. iki 2013 m. pabaigos).
ES finansavimo pasiskirstymas tarp ES šalių narių turi remtis kriterijais, atspindinčiais politikos esmę bei aktualius poreikius ir iššūkius (naudojamą žemės ūkio plotą, miškų plotą, bendrąjį nacionalinį produktą vienam gyventojui ir pan.). Turi būti skirtos pakankamos sumos ir kaimo plėtrai, kad būtų skatinama tausojanti žemės ūkio ir kaimo regionų plėtra.
Baltijos šalių delegacija parodos metu taip pat susitiko su Copa organizacijos prezidentu G.Sonnleitner. Tikimasi, kad kitame Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje bus patiektas Baltijos šalims palankesnis redakcijos tekstas.

Šaltinis: Baltijos agroverslo institutas