Per 2011 m. II ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 33,74 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 21,6 proc. daugiau nei I ketvirtį. Tai didžiausias perleistas plotas per praėjusius 4 ketvirčius, I pusmečio rezultatai taip pat yra 11,0 proc. aukštesni nei ankstesniojo pusmečio, bet yra ir nerimą keliančių ženklų. Lyginant pagal atitinkamus laikotarpius, galima pastebėti, kad 2011 m. tiek I, tiek II ketvirtį buvo perleistas mažesnis žemės ūkio paskirties žemės plotas nei prieš metus. 2011 m. II ketvirtį žemės rinkos aktyvumas buvo 5,9 proc. mažesnis nei 2010 m. II ketvirtį, o I pusmetį – 7,6 proc. mažesnis nei 2010 m. I pusmetį. Fizinių asmenų aktyvumas 2011 m. II ketvirtį iš tiesų nedaug (-0,6 proc.) skyrėsi nuo buvusio prieš metus ir buvo 28,6 proc. didesnis nei I ketvirtį, tačiau juridinių asmenų aktyvumas
pastebimai sumažėjo.
Per 2011 m. II ketvirtį juridiniai asmenys įsigijo tik 2,86 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, t.y.23,4 proc. mažiau nei I ketvirtį ir net 40,1 proc. mažiau nei prieš metus. Per šių metų I–ąjį pusmetį buvo įsigyta 6,60 tūkst. ha žemės, arba 20,0 proc. mažiau nei 2010 m. I pusmetį, tačiau 11,7 proc. daugiau nei 2010 m. II pusmetį.
Fiziniams asmenims perleisti plotai labiausiai padidėjo Šiaulių aps. (66,8 proc.) ir Vakarų Lietuvoje – Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (62,4 ir 50,1 proc.). Kiek mažiau padidėjo fizinių asmenų įsigyjamas privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse (27,4– 34,1 proc.), o padidėjimas Panevėžio, Alytaus ir Telšių apskrityse buvo palyginti nedidelis – 2,1– 7,2 proc. Perleidžiamo ploto per šių metų I ketvirtį sumažėjo tik Marijampolės aps. (7,9 proc.).
Vertinant pagal privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimus bendrai, aktyviausia rinka 2011 m. II ketvirtį buvo Vakarų ir Rytų Lietuvos regionuose – perleistos žemės plotai padidėjo atitinkamai 33,0 ir 28,4 proc., o Pietų Lietuvoje, aplink Vilnių ir Vidurio Lietuvoje aktyvumas buvo mažesnis – 10,8–16,4 proc. Vakarų Lietuvoje perleistos žemės ūkio paskirties žemės plotai labiausiai padidėjo Klaipėdos, Tauragės ir Šilutės rajonuose (70,1–80,6 proc.), kiek mažiau – Šilalės r. (48,2 proc.) bei Telšių ir Skuodo rajonuose (33,7 ir 27,2 proc.). Kitose savivaldybėse rinkos aktyvumas padidėjo mažiau, o sumažėjo tik Rietavo sav. (net 60,5 proc.) ir Palangoje.
Be privačios žemės per 2011 m. II ketvirtį fiziniai ir juridiniai asmenys įsigijo ir 11,97 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, arba 17,6 proc. daugiau nei I ketvirtį (bet 5,4 proc. mažiau nei prieš metus). Šie plotai ypač padidėjo Vilniaus aps. (~2,4 karto), Tauragės aps. (71,7 proc.), Klaipėdos ir Kauno apskrityse (47,5 ir 42,0 proc.), o kitur – vos 0,1–3,9 proc. Mažiau nei I ketvirtį valstybinės žemės įsigyta tik Utenos ir Marijampolės apskrityse (10,8 ir 2,6 proc.).
Įkeičiamos žemės plotų dinamika leidžia paaiškinti juridinių asmenų aktyvumo sumažėjimą bei mažesnį nei prieš metus bendrą rinkos aktyvumą. Panašu, kad rinkos dalyviai pritrūko lėšų spartesnei žemėvaldų plėtrai. Per II ketvirtį įkeičiamos žemės santykis su įsigyjama privačia ir valstybine žeme išaugo dviem trečdaliais – net iki 52,9 proc., o įkeičiamos žemės plotas buvo didžiausias nei kada nors yra buvęs ir siekė 24,19 tūkst. ha (~2 kartus daugiau nei I ketvirtį). Sprendžiant pagal įkeitimo santykį, ypač aktyviai žemė buvo įkeičiama
Panevėžio aps., kitose Vidurio Lietuvos apskrityse, tik šiek tiek mažiau.

Šaltinis: zum.lt