Atsinaujinančios energetikos sektoriaus atstovai jau kurį laiką yra nepatenkinti valdžios neveiklumu atsinaujinančios energetikos vystymosi klausimu. Pasak jų, pastarųjų metų Lietuvos energetinė politika visiškai nepuoselėja alternatyviosios bei atsinaujinančios energetikos plėtros ir Energetikos ministerija dažnai neatsižvelgia į atsinaujinančios energetikos šalininkų teikiamus pasiūlymus dėl papildomų teisės aktų. Sektoriaus plėtra Lietuvoje stagnuoja politiniame lygyje.  
Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, atitinkantis ES reikalavimus, (priimtas 2011m. gegužės 12 d. nr. XI-1375) nustato saulės, vėjo, geoterminės, hidroenergijos, biomasės energetikos valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei šių išteklių organizavimo teisinius pagrindus. Įstatymu siekiama užtikrinti nuoseklią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti tolesnį naujų technologijų diegimą bei pagamintos energijos vartojimą.
Atsinaujinančios energetikos šalininkai priekaištauja Energetikos ministerijai dėl įstatymą įteisinančių teisės aktų vilkinimo. Nors Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas buvo priimtas praėjusiais metais, o jį įgalinančius teisės aktus žadėta parengti iki 2011 metų pabaigos, poįstatyminiai teisės aktai vis dar nėra priimti.
Pavyzdžiui, vėjo energetiką plėtojančios įmonės negali planuoti bei derinti ateities projektų ir investicijų dėl nepatvirtintų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui įsigalioti būtinų teisės aktų.  Pasak rinkos atstovų, pats įstatymas taip pat turi spragų. Mokėjimo tvarka už vėjo pagamintą elektrą bandomuoju jėgainės laikotarpiu nėra reglamentuoti – valstybė moka (arba nemoka) savo nuožiūra. Vėjo energetikos sektoriuje kapitalo grąža yra palyginti ilga, todėl vėjo energetika nepritraukia pakankamai investuotojų, bei nesulaukia  tinkamos valstybės paramos.
Tai, jog Lietuvos energetinė politika neskatina alternatyviosios bei atsinaujinančios energetikos plėtros parodo šalies politikų teikiama pirmenybė naujos atominės elektrinės statyboms, bei tai, jog valdžia yra labiau suinteresuota skirti lėšas Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, energiją išgaunančiai rusiškų dujų pagalba, o ne skirti didesnį finansavimą žaliosios energetikos plėtrai. Valdžia, politikai, neretai paiso trumpalaikės naudos, todėl greitesnę ekonominę naudą turintys projektai sulaukia daugiau politinės ir įstatyminės paramos.
Šalies politikai yra raginami atsižvelgti į tai, kad atsinaujinančios energetikos plėtra ne tik paskatintų papildomų darbo vietų kūrimą bei prisidėtų prie spartesnio ekonomikos augimo, bet ir užtikrintų Lietuvos energetikos sektoriaus nepriklausomybę ateityje.

Šaltinis: Baltijos agroverslo institutas