2012 m. pasižymėjo nepaprastai dideliu rinkos aktyvumu, o per metus perleidžiamas privačios žemės ūkio paskirties plotas išaugo net 27,6 proc., beveik pasiekdamas 2006–2007 m. aukštumas. Tačiau žemės pardavimo ir nuomos kainas šis aktyvumo šuolis palietė gerokai mažiau, galbūt dėl to, kad jos smarkiai išaugo dar 2011 m. – pardavimo kainos 28,6 proc., nuomos kainos – 24,7 proc.

Pareiškėjai, pateikę paraiškas dėl melioracijos griovių tvarkymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, įsipareigoja 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą.
Tai reiškia, kad įvykdę įsipareigojimus pagal minėtą priemonę, pareiškėjai turi toliau tęsti melioracijos griovių tvarkymo veiklą pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Nors tokios žemės kainos smarkiai išaugo (net 28,6 proc.), jau 2011 m. žemės pirkėjų tai nesustabdė – 2012 m. per metus perleidžiamos žemės plotas padidėjo net 27,6 proc., kai 2010–2011 m. – tik 12,1–12,8 proc. Dirbamos žemės kainų vidurkis Lietuvoje per 2012 m. padidėjo 11,7 proc. ir pasiekė 5 707 Lt/ha. Iš tiesų visose kainų grupėse žemės kainos padidėjo santykinai daugiau, tačiau pakilus kainoms pasikeitė ir kokybinė įsigyjamos žemės sudėtis, daugiau įsigyjant kad ir kiek blogesnės ūkinės vertės, tačiau pigesnės žemės, kuri tapo paklausesnė. Dėl šios priežasties prastos ūkinės vertės žemės kainos didėjo vidutiniškai 43 proc., kai geros ir vidutinės ūkinės vertės žemės – tik 25 ir 28 proc.

Pagal perleistos žemės plotą, 2012 m. buvo vieni aktyviausių metų Lietuvos žemės rinkoje. Šiuo laikotarpiu buvo perleista 174,4 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba tik 1,7 proc. mažiau nei 2006 m. ir 7,5 proc. mažiau nei didžiausiu rinkos aktyvumu pasižymėjusiais 2007 m., o II pusmečio aktyvumas buvo didžiausias per visą istoriją.

Per pusę metų, praėjusių nuo 2012 m. I–ojo ketvirčio, didelių pokyčių ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose neįvyko, tik kiek padidėjo aktyvumas. Tam įtakos turėjo ir pasikeitusi žemės apmokestinimo tvarka, pagal kurią nuo 2013 m. žemės mokestis (išskyrus miško žemę) bus imtas skaičiuoti nuo sklypo vidutinės rinkos vertės ir pagal naujus tarifus.

Namų valdų žemės rinkoje aktyvumo šuolis įvyko dar 2011 m. II–ąjį ketvirtį, kai sandorių skaičius išaugo beveik dvigubai, o vėliau didėjo nedaug ir siekė 7,2– 7,9 tūkst. sandorių per ketvirtį. Per 2012 m. III–ąjį ketvirtį buvo perleista 7 913 namų valdų žemės sklypų, arba beveik tiek pat kaip II–ąjį ketvirtį (7 932) ir 10,4 proc. daugiau nei prieš metus.

Po trijų iš eilės labai panašiu aktyvumu pasižymėjusių ketvirčių, kai per ketvirtį būdavo perleidžiama 44,6–47 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, aktyvumas dirbamos žemės rinkoje, kaip ir įprasta trečiaisiais metų ketvirčiais, dėl sezoninių rinkos svyravimų sumažėjo. Per 2012 m. III–ąjį ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 37,30 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 20,6 proc. mažiau nei II–ąjį ketvirtį, bet vis tiek tai buvo 22,0 proc. daugiau nei prieš metus, prieš pat įspūdingą aktyvumo šuolį 2011 m. IV–ąjį ketvirtį – net 45,9 proc.

Nors duomenys apie kaimyninių šalių rinkas mus pasiekia vėluodami, galima pastebėti, kad 2010 m. žemės ūkio paskirties žemės kainos daugumoje Europos šalių vėl išaugo. Kaip ir Lietuvoje, daugumoje jų pasaulinės 2008–2009 m. ekonomikos krizės poveikis žemės kainoms buvo trumpalaikis – kainos sumažėjo tik 2009 m., o vėliau atsistatė ir netgi viršijo 2008 m. lygį.

Per 2012 m. II–ąjį ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 46,98 tūkst. Ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 4,4 proc. daugiau nei I–ąjį ketvirtį ir 39,2 proc. daugiau nei prieš metus. Per I–ąjį pusmetį tokios žemės buvo perleista 91,98 tūkst. ha, arba 22,4 proc. daugiau nei ankstesnįjį pusmetį ir net 49,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Išaugusi paklausa žemės ūkio paskirties žemės rinkoje 2011 m. atsispindėjo ne tik 12,1 proc. padidėjusiu rinkoje perleidžiamos žemės plotu, bet ir ženkliai išaugusiomis žemės pardavimo ir nuomos kainomis.

Žemės ūkio paskirties žemės rinkoms atsigaunant po krizės, aktyvumas jose jau dvejus metus iš eilės didėjo, išlaikydamas panašų augimo tempą – 12,1–12,8 proc. per metus. Dirbamos žemės kainų vidurkis buvo sumažėjęs tik didžiausio nuosmukio metais – 2009 m., bet jau 2010 m. jis viršijo 2008 m. lygį.

Nors aktyvumas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ėmė augti jau 2009 m. pabaigoje, pasikeitusios rinkos krypties tvarumu rinkos dalyviai patikėjo tik po I–ojo 2010 m. pusmečio, dėl ko sekančius 2 pusmečius aktyvumas rinkoje buvo mažesnis.

Skirtingai nei Lietuvoje, statistiniai duomenys iš visų ES valstybių apibendrinami ir pateikiami gana vėlai, todėl šiuo metu jie atspindi dar tik 2009 m. kainas, kuomet viso pasaulio ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos buvo stipriai veikiamos pasaulinės 2008–2009 m. ekonomikos krizės.

Per 2011 m. II ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 33,74 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 21,6 proc. daugiau nei I ketvirtį. Tai didžiausias perleistas plotas per praėjusius 4 ketvirčius, I pusmečio rezultatai taip pat yra 11,0 proc. aukštesni nei ankstesniojo pusmečio, bet yra ir nerimą keliančių ženklų.

Lenkijos Seimas pakeitė valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo įstatymą, kad daugiau ūkininkų galėtų įsigyti nuosavybėn iš valstybės nuomojamą žemę ir padidintų savo ūkių valdas.