AB „Agrovaldymo grupė“ abejoja Žemės ūkio ministerija

Didžiausia šalies žemės ūkio investicijų bendrovė AB „Agrovaldymo grupė“ suabejojo Žemės ūkio ministerijos kompetencija. Viešuose aukštų ŽŪM pareigūnų pasisakymuose pasigirdo ketinimų kliudyti privačioms žemės ūkio įmonėms siekti tapti konkurencingomis Europos Sąjungoje.

„Kol Europos Komisija svarsto Lietuvos pateiktą Kaimo plėtros 2007-2013 metais paramos programą, mes svarstome kaip apsisaugoti nuo galimų žalingų neobjektyvios Žemės ūkio ministerijos politikos pasekmių“, - sako AB „Agrovaldymo grupė“ direktorius Valentas Šulskis, - „Žemės ūkio ministerijos užmojis riboti Europos Sąjungos paramos prieinamumą žemės ūkio bendrovėms priklausomai nuo to, kokiems akcininkams jos priklauso, kertasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, saugančiomis sąžiningos konkurencijos laisvę“.

Pagal Bendrojo programavimo dokumento nuostatas parama vienam ūkio subjektui dukart neskiriama. Ligi šiol Nacionalinė mokėjimo agentūra žemės ūkio bendroves vertino kaip atskirus ūkio subjektus ir jų pajų priklausomybė vieniems ar kitiems akcininkams nebuvo kliūtis gauti žemės ūkiui sustiprėti taip reikalingą finansinę paramą. Tačiau pastaruoju metu pasigirdusios aukštų ŽŪM pareigūnų užuominos siekti, kad ši racionali tvarka būtų peržiūrėta, kelia nerimą. „Skaudžiausia, kad Ministerija kėsinasi būtent į tų ūkių, kurie ES paramą gali panaudoti efektyviausiai, perspektyvas“, - sako AVG vadovas, - „be jokios abejonės būtina užtikrinti paramos prieinamumą smulkesniems ūkiams, tačiau tai neturėtų būti daroma ribojant stambesnių ūkių augimo perspektyvas. Projektus įgyvendina ir lėšų panaudojimą užtikrina žemės ūkio bendrovės - kodėl jos turėtų negauti paramos vien dėl to, kad turi tuos pačius akcininkus?“

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), su ketinimais riboti lygų paramos prieinamumą susidūrusi dar 2006 m. birželį. Pasak LŽŪBA atstovų, Asociacijai reikėjo įdėti ženklių pastangų, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas” būtų leista maksimali 400 tūkst. EUR paramos suma, neįskaitant 200 tūkst. EUR maksimalios paramos Nitratų direktyvos įgyvendinimui. Tokia programa liepos 11 d. pateikta derinti Europos Komisijai. EK sprendimo laukiama rugsėjį.

Per 2006 m. AVG į pieno ūkį aštuoniose žemės ūkio bendrovėse investavo 7,7 mln. litų, gautus pagal Kaimo plėtros programą. Didžioji dalis šių investicijų skirta pieno ūkių modernizavimui, kad pieną būtų galima eksportuoti į kitas Europos Sąjungos šalis. 2006 m. pieno primilžis padidėjo trečdaliu ir pasiekė beveik 17 tūkst. tonų, tiek pat išaugo ir karvių skaičius. „Investicijos naudojamos modernizavimui - tai leidžia pakelti pieno kokybę“, - sako AVG vadovas, - „stambūs ūkiai užtikrina greitesnę grąžą - skirdama paramą stambiems ūkiams, NMA galės jaustis gerokai ramiau dėl tikamo lėšų panaudojimo“. Pažymėtina tai, kad Nitratų direktyvos įgyvendinimui paramą numatoma skirti net nuostolingai dirbančioms bendrovėms ir visiškai neatsižvelgiant į tai, kas yra jų akcininkai. „Toks dvejopas požiūris visiškai nesąžiningas ir nepriimtinas“, - sako AVG vadovas.

2007 m. į žemės ūkio bendrovių pieno ūkio modernizavimą AVG planuoja investuoti 6,8 mln. lt, iš kurių 1,3 mln. lt – ES parama. Iš viso 2007 m. į žemės ūkio bendrovių visapusišką modernizavimą AVG investuoja apie 20,5 mln. lt, iš kurių ES parama sudarys 4,4 mln. lt. „Nekantriai laukiame ateinančiųjų metų“, - sako AVG direktorius Valentas Šulskis, - „prognozuojama, kad 2008 m. pasaulinės pieno rinkos augimas gali sudaryti net keliasdešimt procentų“.

AB „Agrovaldymo grupė“ išreiškia pritarimą Lietuvos Ūkio ministerijos užsakymu VšĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centro atliktam Lietuvos ūkio raidos įžvalgos pagal regionines ir pasaulio tendencijas tyrimui, kurio ataskaitoje konstatuojama, kad per pastaruosius 5 metus eksporto apimtys sparčiausiai augo tradiciniuose ūkio sektoriuose. Tyrimo rengėjų manymu, Lietuvos ekonomikos ir jos augimo pamatas bus esamų tradicinių ūkio sektorių plėtra, apžvelgiamoje strateginėje perspektyvoje (iki 2015 m.) Lietuvos ūkio augimą ir toliau lems tradicinės ūkio šakos bei jų konkurencingumas pasaulinėje rinkoje. Lietuva iš visų ES narių sukuria didžiausią BVP dalį iš žemės ūkio - 5,9 proc. 25 Europos Sąjungos valstybių vidurkis yra 2,1 proc.

Tyrime taip pat sakoma: „Palyginus atskirų prekių ir paslaugų galimybes konkuruoti globalioje rinkoje galima konstatuoti, kad žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybės yra didelės, įskaitant ir ES vidaus rinką. Pavyzdžiui, 2005 m. ES vidaus rinkoje šių produktų apyvarta sudarė 286 mlrd.dolerių. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į ES 2005 m. siekė vos 1,6 mlrd. dolerių“.

<< Visos naujienos