DELFI: Dėl pasėlių draudimo - konfliktai

Pasėlių draudimo sistemos sukūrimas Lietuvoje jau kuris laikas kaip Damoklo kardas kabo virš žemdirbių ir Žemės ūkio ministerijos galvų. Šiuo metu šalyje nėra draudimo bendrovės, pasiryžusios apdrausti pasėlius, o ŽŪM paruoštas projektas - bandymas surasti trišalį susitarimą tarp žemdirbių, vyriausybės ir draudimo bendrovių - tik dar labiau aštrina konfliktą tarp ūkininkų ir privataus verslo.

Didžiausios šalyje žemės ūkio bendrovės direktorius Valentas Šulskis įsitikinęs, kad problema aštri, bet jos sprendimo būdas nėra toks sudėtingas, koks atrodo iš kilusios diskusijos. „ Pastaraisiais metais valdžia išleidžia daug biudžete nenumatytų lėšų derliaus kompensacijoms“, - konstatuoja p. Šulskis. –„ Siūlome biudžete numatyti nekintamą sumą derliaus draudimui kompensuoti ir tuomet nereiktų Vyriausybei kasmet sukti galvos, kiek ir iš kur imti lėšų“.

Metai iš metų šalies žemdirbiai dėl vienokių ar kitokių gamtos išdaigų patiria nuostolių augalininkystės sektoriuje ir kreipiasi į Vyriausybę pagalbos. Pastaroji pagal galimybes stengiasi kompensuoti patirtus nuostolius, tuo sukeldama kitų verslo šakų atstovų pasipiktinimą dėl neteisingų konkurencinių sąlygų – žinia, kad privataus verslo subjektai dėl nenumatytų priežasčių patyrę ženklių nuostolių, gali tenkintis bankrotu, o ne valstybės parama. Akivaizdu, kad ilgai tęstis tokia padėtis negali, juolab, kad ES reglamento direktyvos reikalauja draudimo sistemos žemės ūkiui sukūrimo ir įgyvendinimo. ŽŪM parengtas žemės ūkio augalų pasėlių draudimo projektas sukelia daug diskusijų ir nepasitenkinimo tiek iš žemdirbių, tiek iš draudikų pusės.

Dar vasarą premjeras Gediminas Kirkilas siūlė žemdirbiams draustis nuo stichijų, o draudikams teikti prieinamas kainas. Pasak p. Šulskio, vien taip problemos neišspręsime. Kaip rodo kitų ES šalių patirtis, ten, kur Valstybė dalyvauja žemės ūkio draudimo sistemoje, ten ūkininkai draudžiasi pakankamai noriai - įmokų naštą iš dalies prisiima valstybė, o draudimo kompanijoms ši draudimo rūšis nebetampa nuostolinga.

„Žemdirbiai sutinka, kad reikia racionalaus pasėlių draudimo modelio, nes ir jiems nusibodo kiekvienais metais dalyvauti gamtos stichijų loterijoje, o vėliau prašytojo vaidmenyje kreiptis į Vyriausybę pagalbos“, - teigia p. Šulskis. – „Piniginių srautų perskirstymas iš kompensacijų dėl nepalankių klimato sąlygų į draudimo įmokas būtų nesudėtingas, bet efektyvus būdas išjudinti žemės ūkio augalų pasėlių draudimo sistemą. Pagrindinis žemdirbių reikalavimas – tinkamas nuostolių įvertinimas, pagrindinė sąlyga – savanoriškas draudimas. Tokiu atveju galima pasiekti masiškumą, ko pageidauja draudimo bendrovės. Žemės ūkio augalų pasėlių draudimo suma - planuojamo nuimti derliaus vertė“.

Kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse žemės ūkio draudimui skiriamas ypatingas dėmesys. Būtent draudimas ES šalių žemės ūkiui suteikia galimybę išvengti žalų ir nuostolių naštos. Įvairiose šalyse vyriausybės skatina žemdirbius drausti pasėlius iš įvairių fondų kompensuodamos nuo 20% iki 50% draudimo įmokų.

<< Visos naujienos