Peržiemoję pasėliai džiaugsmo dar nekelia

Pirmadienį vykusiame agronomų ir pirmininkų susitikime - seminare „Augalininkystė 2010“, kuris vyko LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko patalpose, be teorinės medžiagos, buvo aptarti ir praktiniai klausimai, situacija dėl žieminių kultūrų būklės. Augalininkystės vadovo pavaduotojas A. Vazgys atnešė paėmęs iš laukų žieminių rapsų pavyzdžių, kuriuos naudodamas prof. A.Šiuliauskas priminė, kaip patikrinti augalo būklę po žiemos, kaip nustatyti, priklausomai nuo pažeidimo, kaip augalas augs toliau ir koks gali būti prognozuojamas derlius.
Bet kokia žiema, paprastai, yra gana didelis iššūkis visoms žieminėms kultūroms. Ši žiema buvo ypač atšiauri, oro temperatūra gerokai žemesnė nei daugiamečiai rodikliai, ir kritulių kiekis buvo žymiai didesnis, todėl nemažą rūpestį kelia žiemkenčių būklė. Ypatingai tose vietovėse, kuriose dideli šalčiai užpuolė dar prieš laukus padengiant storam sniego sluoksniui, iškilo didelė grėsmė žieminių kultūrų, o ypač rapsų, išlikimui. Kai sniego daug, net ir termometro stulpeliui nukritus žemiau -30°C, po 12 cm sniego danga termometras rodė -9,3°C, o pavyzdžiui, žieminių javų krūmi-jimosi mazgas gali iškęsti iki -18/-19°C. Taigi didžiausią nerimą kelia tie laukai, kuriems teko didelį šaltį iškęsti neuždengtiems sniegu.
Taip pat staigiai nutirpus storam sluoksniui sniego ir vis nenustojant lyti lietui ant kai kurių laukų susikaupė dideli kiekiai vandens, kurie negali susigerti į vis dar įšalusią žemę. Todėl iškyla žieminių pasėlių išmirkimo pavojus. Kalbant apie nuostolius, kuriuos augalams padaro žemės pavir-šiuje telkšantis vanduo, reikia neužmiršti ir dirvožemio mikroorganizmų. Toje vietoje, kur vanduo užsibuvo, žemė supuola, nelieka oro tarpų ir mikroorganizmų veikla sustoja, augalai žūsta.
Atsižvelgiant į visus šiuos faktorius, šiuo metu vienas iš pagrindinių agronomų darbų – aplankyti visus žiemkenčių laukus ir, esant galimybei, nuleisti lomose susikaupusį vandenį, ir, nors kol kas dar šiek tiek per anksti daryti galutines išvadas, įvertinti peržiemojusių pasėlių būklę. Pavyzdžiui, kalbant apie rapsus, 1 m2 metre turi būti likę gyvybingų bent 15 vnt rapsų (nors, žiūrint pagal situaciją, galima palikti ir laukus, kuriuose yra likę tik 10 augalų 1 m2).
Galutinę pasėlių apžvalgą rekomenduojama atlikti apie balandžio 10 dieną. Tada jau galima daryti galutines išvadas ir planuoti tolesnius darbus.
Priimtas sprendimas išlikusius Agrowill Group bendrovėse žiemkenčių ir ž. rapsų plotus tręšti aukštesne azoto trąšų norma nei įprasta tuo tikslu, kad augalų vegetacijos eigoje būtina nustatyti būsimo derliaus po-tencialą ir tuomet ten, kur potencialas aukštas - papildomai tręšti, o kur derliaus potencialas mažesnis – tręšti mažesne trąšų norma arba visai netręšti, siekiant mažesnių auginimo kaštų.

<< Visos naujienos