Prognozuojamas geras žiemkenčių derlius ir mažesnės grūdų kainos, tačiau duona nepigs

Pesimistinės prognozės, kad Lietuvai neįprasta žiema pakenks žiemkenčiams, nepasitvirtina - šiuo metu apžiūrinėdami laukus ūkininkai randa nedidelius plotus nušalusių ir pageltusių želmenų, tačiau didžioji dalis auga gerai.

„Aišku viena – šiemet pasėliai peržiemojo geriau negu praėjusiais metais, - sako didžiausios šalies žemės ūkio investicinės bendrovės AB „Agrovaldymo grupė“ (AVG) valdybos pirmininkas Valentas Šulskis. – Sprendžiant pagal šiandienos pasėlių būklę, galima tikėtis geresnio derliaus, negu planavome. Žinoma, jei iki rudens dar nesulauksime kokių gamtos netikėtumų“.

Pasak žemdirbių, prognozuojama, kad šiemet užaugs vidutinis žieminių kultūrų derlius. Kviečių tikimasi prikulti puspenktos, kvietrugių – virš keturių, rugių – pusketvirtos tonos iš hektaro. Žieminių rapsų derlius turėtų siekti beveik tris tonas iš pasėto hektaro. „Kad iš augalininkystės turėtume pelno, visada stengiamės pasiekti maksimalų vidutinį derlingumą ir kiek galima labiau sumažinti išlaidas“, - sako V.Šulskis. Iš viso AVG šiemet planuoja užauginti apie 33 tūkst. tonų grūdinių kultūrų, iš jų rapsų - apie 4,7 tūkst. tonų.

Laukiamas derlius lems ir grūdų kainas rudenį. Tačiau tam įtakos turės ne tik derlingumas Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. „Jei Lietuvą ir vėl alintų sausra, tai nebūtinai reikš, kad grūdų kainos kils. Jei Europoje šių kultūrų derlius bus geras - grūdai bus atvežami mažesnėmis kainomis ir vietiniai Lietuvos ūkininkai negalės jų didinti“, - sako V.Šulskis.

Jei šią vasarą sausros nebus, prognozuojama, kad grūdų kainos turėtų nusileisti iki standartinių 2004-2005 metų lygio. Kaip antai, kviečių tona turėtų kainuoti 330 litų, miežių – 320 litų. „Nebent rapsų kaina gali išsilaikyti kiek aukštesnė - apie 850 litų už toną. Kaina nemažės dėl naujai atsirandančių biodyzelino gamyklų, nes jos didina Lietuvoje auginamų rapsų paklausą“, - sako AVG vadovas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, tona maistinių kviečių praėjusių metų rugsėjį kainavo vidutiniškai 420 litų – tai 26 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2005-iais. Rugiai buvo pabrangę 15,9 proc. iki 308,2 lito už toną, rapsai - 27,6 proc. ir kainavo 790,8 lito už toną.

Tačiau specialistai perspėja, kad šiek tiek sumažėjusios grūdų kainos neleidžia tikėtis duonos gaminių pigimo - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vasarį vidutinė mažmeninė kilogramo juodos duonos kaina buvo 26,9 proc. didesnė nei prieš metus ir siekė 3,35 lito, o balta duona per metus pabrango 23,3 proc. iki 3,28 lito.

„Šiuo metu rinkoje vyrauja tendencija, kad viskas tik brangsta, mat viena pagrindinių temų bene kiekvienoje įmonėje - atlyginimų kėlimas darbuotojams bei darbuotojų trūkumas“, - sako AVG vadovas. Pasak jo, atlyginimus ypač kelia darbuotojų perpirkimai iš vienos įmonės į kitą, tai tampa aktualu ir žemės ūkyje.

„Kažkada benzinas rinkoje buvo pakilęs iki 3,5 lito, dėl to brango transporto bilietai. Visai neseniai kuras buvo atpigęs iki 2,7 lito, t.y. kaina sumažėjo beveik 30 proc. tačiau transporto bilietų kainos išliko tos pačios. Analogiška situacija susidarytų ir duonos bei miltų rinkose. Jei grūdai ir atpigtų, tuo galėtų pasinaudoti nebent tik duonos pardavėjai: atsirastų daugiau akcijų bei išpardavimų prekybos tinkluose, nes sumažėjus gaminių savikainai atsiranda didesnė galimybė rengti įvairias akcijas ir jų metu mažinti kainą“, - svarsto V. Šulskis.

Vis dėlto šiuo metu galima tik preliminariai prognozuoti būsimą žieminių kultūrų derlių ir kainas – prieš akis dar laukia visa vasara, kurią sinoptikai prognozuoja būsiant karštą. „Du pagrindinai grūdinių kultūrų pavojai - sausra arba lietūs. Ilgai nelyjant ar iškritus sąlyginai mažam kritulių kiekiui gauname perpus mažiau derliaus iš vieno hektaro. Pasitaikius lietingai vasarai, dėl užsitęsusių liūčių kartais neįmanoma įvažiuoti į laukus ir dideliuose plotuose derlius lieka išvis nenuimtas. Taip pat dėl blogų oro ir dirvos sąlygų padaugėja technikos gedimų, vadinasi, didėja išlaidos jos remontui. O kur dar grūdų džiovinimas – visa tai smarkiai pabrangina grūdų savikainą“, - sako V. Šulskis. Pasak jo, derliui taip pat dar gali pakenkti stiprios pavasarinės ar vėlyvos šalnos bei audros.

Detalesnė informacija:

1. Kokio tikimasi žieminių kultūrų derlingumo šiemet iš ha?

Kviečių – apie 4,5 t/ha, kvietrugių – apie 4,3 t/ha, rugių – apie 3,5 t/ha, žieminių rapsų – apie 2,9 t/ha. „Aišku viena – šiemet pasėliai peržiemojo geriau negu praėjusiais metais, - sako didžiausios šalies žemės ūkio investicinės bendrovės AB „Agrovaldymo grupė“ (AVG) valdybos pirmininkas Valentas Šulskis. – Sprendžiant pagal šiandienos pasėlių būklę, galima tikėtis geresnio derliaus, negu planavome. Žinoma, jei iki rudens dar neįvyks kokių kataklizmų“.

2. Koks yra vidutinis derlingumas?

Vidutinis kviečių derlingumas yra apie 4,5-5,5 t/ha, rugių – 3,5-4 t/ha, žieminių rapsų – 2,5-3,5 t/ha. „Kad iš augalininkystės turėtume pelno, visada stengiamės pasiekti maksimalų vidutinį derlingumą ir kiek galima labiau sumažinti išlaidas“, - sako V.Šulskis.

3. Kokią galima prognozuoti grūdų kainą, palyginti su praėjusiais metais?

„Viskas priklausys nuo derliaus Lietuvoje ir Europoje. Jei Lietuvą ir vėl alintų sausra, tai nebūtinai reikš, kad grūdų kainos kils, jei tuo tarpu Europoje šių kultūrų derlius bus geras – grūdai bus atvežami iš Europos mažesnėmis kainomis ir vietiniai Lietuvos ūkininkai negalės jų didinti, - sako V.Šulskis. – Jei šią vasarą sausros nebus, manau, kad grūdų kainos nusileis iki standartinių 2004-2005 metų lygio. Kaip antai, kviečių tona turėtų kainuoti 330 litų, miežių – 320 litų. Nebent rapsų kaina gali išsilaikyti kiek aukštesnė – apie 850 litų už toną. Kaina nemažės dėl naujai atsirandančių biodyzelino gamyklų, nes jos didina Lietuvoje auginamų rapsų paklausą“.

4. Kas dar be derlingumo gali pakelti grūdų (taip pat ir duonos) kainą? Ar galima to laukti?

„Duonos kaina, manau, tikrai nesikeis dėl grūdų kainų sumažėjimo. Šiuo metu rinkoje vyrauja tendencija, kad viskas tik brangsta, mat viena pagrindinių temų bene kiekvienoje įmonėje – atlyginimų kėlimas darbuotojams bei darbuotojų trūkumas“, - sako AVG vadovas. Pasak jo, atlyginimus ypač kelia darbuotojų perpirkimai iš vienos įmonės į kitą. „Vien dėl to kalbėti apie kainų mažėjimą, manau, būtų netikslinga“, - teigia V.Šulskis.

„Kažkada benzinas rinkoje buvo pakilęs iki 3,5 lito, dėl to brango transporto bilietai. Visai neseniai kuras buvo atpigęs iki 2,7 lito, t.y. kaina sumažėjo beveik 30%, tačiau transporto bilietų kainos išliko tos pačios. Analogiška situacija susidarytų ir duonos bei miltų rinkose. Jei grūdai ir atpigtų, tuo galėtų pasinaudoti nebent tik duonos pardavėjai: atsirastų daugiau akcijų bei išpardavimų itin mažomis kainomis prekybos tinkluose, nes sumažėjus gaminių savikainai atsiranda didesnė galimybė rengti įvairias akcijas ir jų metu mažinti kainą, - svarsto V. Šulskis. – Tačiau bazinė duonos kaina, manau, tikrai išliks padidėjusi po menko pernykščio derliaus“.

5. Kokią dalį „Agrovaldymo grupės“ pasėlių sudaro žieminės kultūros?

AVG augina 4250 ha žieminių javų ir rapsų arba 18 proc. Bendro valdomo ir apdirbamo žemės ūkio naudmenų ploto ir apie 40 proc. Visų grūdinių kultūrų ploto (bendras įmonės valdomas ir apdirbamas žemės ūkio paskirties žemės plotas – 23,5 tūkst. Ha, iš jų grūdinių kultūrų – 9,2 tūkst. Ha).

Planuojamas AVG grūdinių kultūrų derlius šiemet – apie 33 tūkst. Tonų, iš jų rapsų – apie 4,7 tūkst. Tonų.

6. Kokie dar pavojai gali pakenkti žieminių kultūrų derliui iki rudens?

„Yra du pagrindinai pavojai – sausra arba lietūs. Ilgai nelyjant ar iškritus sąlyginai mažam kritulių kiekiui gauname perpus mažiau derliaus iš hektaro. Pasitaikius lietingai vasarai, dėl užsitęsusių liūčių kartais neįmanoma įvažiuoti į laukus ir dideliuose plotuose derlius išvis nenuimamas. Taip pat padaugėja technikos gedimų, vadinasi, didėja išlaidos jos remontui. O kur dar grūdų džiovinimas – visa tai smarkiai pabrangina savikainą“, - sako V. Šulskis. Pasak jo, derliui taip pat gali pakenkti stiprios pavasarinės ar vėlyvos šalnos bei audros.

7. Kokios yra žieminės kultūros?

Kviečiai, kvietrugiai, rugiai ir žieminiai rapsai.

<< Visos naujienos