Vasaros vidurio augalininkystės aktualijos Agrowill group žemės ūkio bendrovėse

Po labai lietingų orų, kurių metu kai kuriuose šalies regionuose nemaža pasėlių dalis net buvo apsemti vandens arba dirvos persotintos drėgme, į Lietuvą atėjo karšti (> 30ºC) orai ir jie pas mus gali išsilaikyti apie 10 dienų. Toks staigus orų sąlygų pasikeitimas stipriai stresuoja augalų augimą bei vystymąsi. Aukšta temperatūra  ir labai žema santykinė orų drėgmė (<40 %) privertė užsidaryti lapų žioteles ir stipriai pristabdė fotosintezės procesą, nes užsidariusios lapų žiotelės ne tik kelis kartus sulėtino transpiracijos procesą, apsaugantį augalus nuo perkaitimo, bet ir neleidžia į augalą patekti atmosferos orui. Todėl yra pavojus dalies žiemkenčių pasėlių staigiam išdžiūvimui. Ir šis pavojus yra didesnis ten, kur susidarys storesnė išdžiūvusi dirvos pluta Tada labai sumažėtų žiemkenčių derliai, nukentėtų vasarojaus augimas. Siekdami išsiaiškinti galimus kataklizmus augalininkystėje dėl karštų bei sausų orų, atlikome ekspedicinius stebėjimus.
 Pietinėje Lietuvoje esančių UAB „Grūduva“ ir ŽŪB „Agrowill Želsvelė“  žemės ūkio bendrovių didžioji dalis žemių yra vidutinio sunkumo priemoliai su aukštai esančiu gruntiniu vandeniu. Todėl buvęs kritulių perteklius čia jaučiasi stipriai. Beveik visuose laukuose technologinėse vėžėse yra daug vandens. Atskirose laukų vietose vanduo apsėmęs net pasėlius. Prasidėjus sausrai, čia  pirmiausia ir susidarys dirvų paviršinė pluta, kliudanti deguonies patekimui į šaknų zoną ir taip silpninanti jų sugebėjimą įsisavinti maistinius elementus. Toks reiškinys labai pavojingas vasarojaus pasėliuose, nes būtent dabar juose vyksta intensyviausias augalų augimas. Pasėlių apžiūra parodė, kad apie 15 % vasarinių rapsų, 17 % vasarinių kviečių bei miežių ir apie 12 % kukurūzų pasėlių yra permirkusiose dirvose ir šiems pasėliams gresia uždusimas (šaknų rūgimas). Pievose taip pat daug perteklinės drėgmės..
Jonavos, Jurbarko rajonų žemės ūkio bendrovėse didžioji dalis žemių yra lengvi priemoliai, o mažesnė dalis – sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai. Yra ir priesmėlių, yra ir durpžemių. Ūkių specialistų apklausa taip pat parodė, kad ir šiose bendrovėse beveik visos dirvos yra padidinto drėgnumo, o atskirose vietose vanduo apsėmęs pasėlius. Mūsų skaičiavimais šiuo metu apie 12,5 % žieminių javų, 7,5% kukurūzų, 7-10 % vasarinių rapsų bei apie 13 % vasarinių javų yra permirkusiose dirvose, tai yra padidintos rizikos derliaus sumažėjimui.
Kėdainių ir Radviliškio rajonų žemės ūkio bendrovių dirvos yra labai skirtingų fizikinių savybių ir yra skirtingo sukultūrinimo laipsnio, todėl ir pasėlių būklė labai įvairi.  Kaip ir kituose regionuose iki 15-20 proc. pasėlių yra nukentėję nuo drėgmės pertekliaus dirvožemiuose. Yra ir labai geros būklės pasėlių, iš kurių laukiama rekordinių derlingumų.
Yra nustatyta, kad šaknų uždusimą (rūgimą), kuris ypač intensyvus būna esant labai šiltiems orams ir deguonies trūkumui šaknų zonoje, galima stipriai sulėtinti, pasėlius patręšus per lapus makroelementų ir boro mišinio tirpalais. Boras šiuo atveju būna reikalingas ir varpiniams javams, nes būtent šis elementas stabdo rūgimo procesą. Sausrai labiausiai jautrūs yra vasariniai rapsai, vasariniai kviečiai, cukriniai runkeliai ir kukurūzai. Kukurūzams pakenks ne tiek drėgmės trūkumas, kiek susidariusi dirvos pluta, kuri neleidžia deguoniui patekti į kukurūzų šaknų zoną. Būtent šių augalų pasėlius ir būtina tręšti per lapus karštų orų ir sausros atveju.
Karšti ir sausi orai neigiamai įtakos ir žiemkenčius. Arčiausiai visiškos brandos yra žieminiai miežiai, kurių kūlimas prasidės šio mėnesio antros dekados pabaigoje. Todėl jiems būsima sausra ir karčiai didesnės įtakos jau neturės. Karšti orai nors ir pagreitins žieminių rapsų brandą 4-6 dienomis, bet tai didesnės įtakos sėklų derliui irgi neturės. Tačiau jokiu būdu dar negalima sumažinti mūsų dėmesį šiems augalams.

Dabartinė žieminių rapsų pasėlių būklė:
* po žiemą patirtų stresų,  žieminiai rapsai, palikti tolimesniam auginimui, labai pagerino savo būklę, suformavo padidintą kiekį žiedynų, kuriuose daug ankštarų ir jos jau yra geltonosios brandos tarpsnio pradžioje ir liepos antros dekados pabaigoje- trečios pradžioje prasidės jų kūlimas;
* mūsų atlikti biometriniai matavimai rodo, kad tuose laukuose, kurių dirvos nėra permirkę, vieno  žieminių rapsų augalo vidutinis produktyvumas (sėklų masė augale ) šiuose ūkiuose tikriausiai bus ne mažesnė nei 18-22g arba net 10-15 proc. daugiau nei įprastai, tačiau daugelio pasėlių faktinis tankumas yra tiek pat mažesnis nei daugiametis vidurkis;
* žieminių rapsų pasėliuose, kurių tankumas yra apie 12 augalų kvadratiniame metre, bus prikuliama ne mažiau kaip 2,0-2,5, o tankesniuose jų pasėliuose tikimasi prikulti 3 ir daugiau t ha-1 rapsų sėklų, o labai išretėjusiuose pasėliuose sėklų derlingumas nesieks ir 1,5 t ha-1 ribos;
* kai kuriuose pasėliuose  yra daug peraugusių rapsus piktžolių, kurios bus dideliu kliuviniu rapsapjūtės metu, todėl jau reikia pradėti purkšti tokius pasėlius Glyfosatais;
* didelė rapsų augalų dalis (apie 16 proc.) yra pažeisti kenkėjų (paslėtastraublių, ankštarinių gumbauodžių ir kitų) bei apie 6-10 proc. augalų pažeisti ligų (pilkojo puvinio, juodosios dėmėtligės bei sklerotinio puvinio), dėl šių priežasčių rapsų pasėliai bus netolygios brandos ir juose galimi padidinti derliaus nuostoliai, kuriuos galima iš esmės sumažinti pasėlius nupurškus Aventroliu;
* rapsų ankštarose yra per mažai lignino, dėl to jos yra iš esmės silpnesnės ir mažiau atsparios grybinės kilmės ligų sukėlėjų patekimui į jas, dėl to ankštaros gali suirti ar prieš laiką  atsidaryti bei išbarstyti sėklas ir vėl tokius pasėlius reikėtų nupurkšti Aventroliu.

Žieminių kviečių visiška branda, jei nepasitvirtintų būsimų karštų orų prognozės, prasidėtų tik rugpjūčio pirmos dekados viduryje. Tačiau labai šilti ir sausi orai kviečius gali tiesiog fiziškai išdžiovinti per 12-15 dienų. Vadinasi žieminiai kviečiai technologinę brandą gali pasiekti ir liepos pabaigoje.  Šią vasarą numatomi dideli kviečių grūdų supirkimo kainų skirtumai priklausomai nuo grūdų kokybės. Dar ne vėlu įtakoti žieminių kviečių grūdų kokybę, o dalinai ir jų masę. Pavasarį po labai šaltos žiemos žieminių kviečių pasėliai buvo labai įvairios kokybės. Vienus pasėlius išbrokavo ir atsėjo vasarojumi, kitus paliko tolimesniam auginimui.

Dabartinė žieminių kviečių pasėlių būklė:
* Grūduvos ir Želsvelės žemės ūkio bendrovėse didžioji žieminių kviečių pasėlių dalis jau įpusėjo pieninę brandą, ir jų grūduose jau sukaupta ne mažiau kaip 60 % sausųjų medžiagų, o  kituose ūkiuose žieminiai kviečiai dar tik pasiekė pieninės brandos pradžią, kada sausųjų medžiagų juose būna iki 50 % jų maksimalaus kiekio;
* visose bendrovėse palikti tolimesniam auginimui žieminių kviečių pasėliai labai stipriai pagerino savo būklę, sutankėjo bei suformavo varpas su didesniu nei įprastai grūdų kiekiu,  o jų galutinis produktyvumas priklausys tik nuo ūkių sugebėjimo laiku patręšti pasėlius per lapus ir neleisti per daug susmulkėti grūdams būsimos sausros metu;
* didesnė žieminių kviečių pasėlių dalis yra pažeisti ligų, o kai kurie ir kenkėjų, yra ir piktžolėtų, tokius pasėlius 7-10 dienų iki pjūties reikėtų nupurkšti Glyfosatais, nes išdžiovintuose pasėliuose ligų pradai sunkiau pereina į grūdus ir mažiau pakenkia jų kokybei;
* siekiant kviečių varpose išsaugoti grūdus ir padidinti juose baltymų kiekį, būtina pasėlius dar du kartus  patręšti per lapus azoto trąšomis net ir vėlesnėse grūdų brandos fazėse.


Virgilijus Paltanavičius ir Albinas Šiuliauskas
2010 liepos 12 diena

<< Visos naujienos