„Verslo žinios“: nebus paramos – nebus žemės ūkio

Lietuvos žemės ūkis, gerokai atsiliekantis nuo šiuolaikinio ES senbuvių lygio ir bandantys jį vytis, iki šiol remiantis valstybės ir ES lėšų, turės rasti būdų, kaip išgyventi savo jėgomis laisvosios rinkos sąlygomis.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotinė Marian Fišer Biol, kalbėdama britų verslo dienraščiui" Financial Times" teigė, kad ES žemės ūkis iš esmės turi keistis, kai po 2013 metų bus gerokai sumažinta parama Bendrijos žemdirbiams ir panaikintos beveik visos rinkos reguliavimo priemonės. Lietuvos žemės ūkis, ženkliai atsiliekantis ir bandantis vytis šiuolaikinį ES senbuvių lygį, iki šiol remiamas valstybės ir ES lėšų, turės rasti būdus, kaip išgyventi savo jėgomis laisvosios rinkos sąlygomis.

Iki 2013 metų numatyta skirti ES paramą žemės ūkiui tikslinga panaudoti taip, kad Lietuvos žemės ūkis pasiektų optimaliausią pelningumą, o investicijos sukurtų konkurencingą pridedamąją vertę. Didžiausios šalyje žemės ūkio investicinės bendrovės AB „Agrovaldymo grupė“ (AVG), vadovo Valento Šulskio teigimu, esant tokiems uždaviniams ir finansinėms perspektyvoms, būtina keisti Žemės ūkio ministerijos politiką remti vidutinius ir smulkiuosius žemdirbius ir pasirinkti ūkių stambinimo strategiją, o ES lėšas, numatytas iki 2013 metų, panaudoti žemės ūkio perėjimui prie laisvosios rinkos sąlygų be finansinės paramos.

„Nutraukus paramą žemės ūkiui, žemės produktų kainos ženkliai pakils, todėl nebeužteks mažinti gamybines išlaidas“, - teigia p.Šulskis. – “Veiklos produktyvumą lemia darbuotojai ir darbo priemonės, t.y. kapitalinės investicijos. Stambinant ūkius, galima mažinti gamybinius kaštus efektyviai išnaudojant investicijas, taikant personalo valdymo ir vadybos metodus, diegiant šiuolaikines technologijas ir mokslo pažangą“.

Premjeras Gediminas Kirkilas yra pareiškęs, kad mes turime sustambinti ūkius, nes tai yra žemės ūkio gamybos sėkmė. Stambių ūkių, kurie galėtų veikti ir kaip kooperatyvai, produkcijos savikaina būtų gerokai mažesnė ir konkurencingesnė.

Pasak p. Šulskio, ūkių stambinimą tikslingą vykdyti iš dalies finansuojant jų perkamą žemę, leidžiant vykdyti kuo daugiau investicinių projektų ir neriboti jų paramos dydžio, o norintiems pasitraukti iš gamybos smulkiesiems ūkininkams sudaryti kuo palankesnes sąlygas tai padaryti. „Jei nuo 2008m. smulkieji nebebūtų remiami, uždedant papildomus gamybinius apribojimus, o per 2007m. už pasitraukimą jiems būtų išmokėtos didesnės kompensacijos, nei kad yra mokamos dabar, ūkių stambinimo tikslą pavyktų įgyvendinti gana neskausmingai“ – mano p. Šulskis. – “Šiuo metu žemės ūkiui skirtą paramą reiktų nukreipti būtent tokia linkme”.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų teigimu, žemės rinkos reguliavimo svarba daugeliui ekonomikos sričių yra dažnai nepakankamai įvertinama. Pirmiausia žemės rinkos reguliavimas daro įtaką statybų verslui ir statybos medžiagų gamybai, infrastruktūros ir miestų plėtrai. Tačiau sudėtingos ir nelanksčios žemės rinkos reguliavimo priemonės galiausiai veikia kaip barjerai patekti į kitas rinkas. Dėl „horizontalaus efekto“ žemės rinkos reguliavimo barjerai riboja konkurenciją kitose verslo šakose – transporte, prekyboje, logistikoje, sveikatos paslaugų tiekime, atliekų tvarkyme ir kitose.

Papildoma informacija:

Pagal ES Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 143 straipsnio nuostatas numatytas laipsninis tiesioginių išmokų (mokamų iš ES biudžeto lėšų) didinimo grafikas naujose ES šalyse

2004 m. – 25 proc. ES lygio

2005 m. – 30 proc.ES lygio

2006 m. – 35 proc. ES lygio

2007 m. – 40 proc. ES lygio

2008 m. – 50 proc. ES lygio

2009 m. – 60 proc. ES lygio

2010 m. – 70 proc. ES lygio

2011 m. – 80 proc. ES lygio

2012 m. – 90 proc. ES lygio

2013 m. – 100 proc. ES lygio

Finansinė parama tiesioginėms išmokoms pagal lėšų šaltinius:

2007 m. numatoma skirti ES lėšų vienkartinėms tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotą – apie 507 mln. Lt, valstybės biudžeto lėšos papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms – iki 411 mln. Lt.

Šaltinis: ŽŪM

<< Visos naujienos